„Dallmayr“ stato Etiopijoje mokyklą

„Dallmayr“ kartu su „Žmonės-žmonėms“ stato Etiopijoje mokyklą. Pirkdami „Dallmayr Ethiopia“ Jūs remiate mus ir mūsų statybos projektų finansavimą.

Naujoji Kekero Jibat mokykla:
kaimas žvelgia į ateitį

Bhuebos bona, mieli skaitytojai. Labas ir sveiki atvykę į Kekero Jibat. Šiandien močiutės stovi prie viryklių, margaspalviai apdarai paruošti ir visi džiaugsmingai laukia didelės vakaro šventės. Nes: šiandien prasideda Kekero Jibat pradinės ir vidurinės mokyklos statybos, o tokį įvykį reikia atšvęsti.

„Dallmayr“ finansuoja naujosios mokyklos statybas, apie kurias papasakosime drauge su Gemachu (12 m.), Helina (6 m.) ir Urge (7 m.). Šie trys moksleiviai, kartu su kitais daugiau nei 700 vaikų, šiuo metu lanko senąją kaimo mokyklą, esančią 200 km pietvakarių kryptimi nuo Adis Abebos.

Kadaise pastatas buvo pastatytas iš šiaudų, medžio ir molio. Nedideli plyšiai atstoja langus, sienos suniokotos termitų ir dideliais luitais trupa žemyn.

Naujoji mokykla, įkurta bendradarbiaujant su fondu „Žmonės-žmonėms“, turėtų suteikti šeimoms geresnę ateitį. „Dallmayr“ visas šis reikalas yra arti širdies ir labai brangus. Nes: Etiopijoje dešimtmečiais yra auginama kava. Su daugeliu šeimų ryšys palaikomas per kelias kartas.

 

Rankų darbas: duobė iškasama žingsnis po žingsnio

Statybvietė šiuo metu yra aktualiausia Kekero tema. Kiekvienam tiesiog būtina ateiti ir savo akimis pamatyti, kaip viskas vyksta. Tačiau kol bus matyti pirmieji žingsniai, gali šiek tiek užtrukti. Dėl sunkių transportavimo sąlygų, galima rinktis tik labai ribotą statybinę techniką. Todėl Kekero Jibat dirbama plikomis rankomis ir naudojant labai mažai pagalbinių priemonių. Visi šiame regione gyvenantys darbininkai pirmiausia kasa didelę duobę, o žemes išneša dideliais neštuvais, vadinamosiomis barilomis.

Šešiametė Helina, be abejo, taip pat dalyvavo pirmojo pamatų akmens dėjimo ceremonijoje. „Labai džiaugiamės. Prieš galėdami pradėti, turėjome imtis kantrybės ir sulaukti, kol baigsis liūčių sezonas.“ O dabar ir ji jau džiaugiasi naujomis mokyklos patalpomis. Helina palydi mus į savo senąją klasę: „Tikrai metas atsirasti naujai mokyklai“, komentuoja ji.

Helinos tėvai dirba kaiminystėje esančiose kavos plantacijose. Ten pragyvenimui užsidirbdavo jos seneliai ir proseneliai. Jau daugiau nei 50 metų „Dallmayr“ yra didžiausias plautos arabikos kavos pirkėjas Etiopijoje. Ir tai, jog bus atidaryta „Dallmayr“ finansuojama mokykla, skatina šeimą didžiuotis. „Dirbdami plantacijose jaučiame, kad mūsų darbas yra vertinamas“, sako tėvas.

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

 
Statybvietė

Daugiau šviesos – daugiau knygų: naujoji mokykla skatina pažangą

Urge palydi mus į savo senąją klasę. „Šiuo metu kaip tik vyksta anglų kalbos pamoka“, šnabžda septynmetė. Klasėje glaudžiai susėdę per 60 mokinių, maždaug po penkis žiūrėdami į vieną vadovėlį. Per mažas, langus imituojančias ertmes sienose į klasę patenka labai mažai šviesos. Oras slogus, todėl daugelis vaikų serga chroniškomis kvėpavimo takų ligomis.

Urge
Klasė

Prie lentos stovi Urgės mokytoja Korani Fininsa (28 m.). Klasėje stebėtinai tylu, visi vaikai klausosi, ką pasakoja mokytoja. Po pamokos ji atsidūsta: „Mielai pasiūlyčiau vaikams geresnes sąlygas. Neturime vietos, elektros ir per mažai personalo.“

Sužinojusi, kad Kekero Jibat numatoma statyti tvirtą betoninę mokyklą su dideliais langais, jaunoji mokytoja sunkiai galėjo suvaldyti džiaugsmą. Ji kasdien lankosi statybos aikštelėje: „Kai po dvejų metų mokyklos statybos bus baigtos, turėsime pažangiausią mokyklą regione.“

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

Statybvietė
 

Pagaliau didelės klasės! Mokiniai labai džiaugiasi naujomis klasėmis.

Keletas darbuotojų rodo mums pažangą statybvietėje. Visi jaučia palengvėjimą, kad darbai gerai stumiasi į priekį. Būsimos klasės tvirtinamos mediniais kaiščiais, lentomis ir virvėmis. Pirmosios kolonos jau pastatytos. Mokykla pradeda įgauti formą.

Urge ir jos kaimynė Berhane stebisi, matydamos daugelio patalpų kontūrus: „Mokykla bus daug didesnė, nei mūsų senoji!“ Kadangi statybvietė yra šalia senosios mokyklos, skirtumas puikiai matomas. Vienas iš statybininkų joms džiugiai pamojuoja. Tai Berhanes tėtis: „Na, ir? Ar jau išsirinkai sau vietą, kur norėsi sėdėti, Berhane?“, juokiasi jis.

Urge susijaudinusi įsiterpia: „Pažiūrėkite štai ten, į kairįjį kampą – ten turbūt stovės knygų lentynos.“ Šiuo metu senojoje mokykloje yra labai mažai knygų. Patalpos per ankštos. Tačiau naujojoje mokykloje bus kitaip.

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

 

Viskas juda į priekį: čia dirba daug darbuotojų

Naujoji mokykla įgauna aiškias formas. Gamachu mama Nardos (25 m.), radusi darbą statybų aikštelėje, stebisi: „Nė nebūtume pagalvoję, kad viskas taip greitai judės į priekį.“ Kartu su kitomis moterimis Nardos į statybų aikštelę nešioja ilgas ir sunkias sijas. Jos skirtos stogo atramai. Betoninės kolonos jau savo vietose, pamažu ryškėja mūras.

Tiesia nugara ir aukštai pakeltomis galvomis darbininkės neša vieną po kitos sijas į statybvietę. Kastuvais jos lygina pagrindą. Karšta, tačiau Nardos beveik neprakaituoja, jos pastangų beveik nematyti. Dirbdama statybvietėje jauna mama ne tik uždirba šiek tiek pinigų, ji suvokia, kad šis darbas prisideda prie jos vaikų ateities. Tai, kad čia dirba ir moterys – savaime suprantama.

Mokyklos direktorius taip pat kasdien užmetą akį į statybos aikštelę, apsuptą mokinių. „Visi žino, kokiu tikslu čia dirbama.“ Naujoji mokykla turėtų tapti geresnių sąlygų pagrindu. „Lavinant vaikus, gera aplinka tiesiog būtina“, sako jis.

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

 

Nuo rudo statybinio griovio iki didelės statybų aikštelės

Kasryt su broliais ir seserimis eidama į mokyklą Urgė praeina pro statybų aikštelę. Iš pradžių čia buvo kasama, statomi riboženkliai, vežamos medžiagos. Didysis tikslas atrodė toli. Tačiau diena po dienos rudas griovys tapo didele statybų aikštele ir Urgė vis aiškiau galėjo įsivaizduoti, kad ji jau greit sėdės naujoje klasėje.

Septynių šimtų penkiasdešimties mokinių laukia keli pastatai su erdviomis klasėmis. Pamatai baigti, stogo sijos sudėtos. „Pažvelk, – sako mokinė. „Praėjusią savaitę buvo pristatyti trapeciniai lakštai. Jie – stogui.“

Kai Urgės paklausiame, iš kur ji apie tai taip gerai išmano, ji nusijuokia. „Visi čia apie statybų aikštelę žino viską.“ Daugelio mokinių tėvai dalyvauja statybose. Nebūna dienos, kad nebūtų kalbama apie mokyklos statybą. Tačiau Urgei jau laikas eiti, tuoj prasidės anglų kalbos pamoka. „Mano itin mėgstamiausias dalykas“, – nusišypso ji ir dar greitai šūkteli: – „Bye Bye“.“

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

 

Štai toks yra mokslo kvapas – pažanga Kekero

Mokytoja Korani Fininsa pasitinka mus senoje mokykloje. „Pasižvalgykite“, – sako ji ir rodo mums vadovėlių krūvą. Tai nauji anglų kalbos vadovėliai. Ji paima knygą į rankas ir suuodžia naujų puslapių kvapą. „Štai koks yra mokslo kvapas“, – sako ji ir šypsosi. Vakar mus pasiekė itin didelis kiekis vadovėlių. Ir tai yra tik pradžia. Baigus statyti naują Kekero mokyklą, visi mokiniai bus visiškai pasiruošę ir turės visus reikiamus vadovėlius. Iki šiol grupė mokinių turėjo dalintis knygomis, tačiau to daugiau daryti nebereikės.

Lehrerin Korani Fininsa
Baustelle

Korani eina kartu su mumis iki durų ir rodo į šalia esančią statybvietę. Šioje vietoje jau turėtų būti langai, tačiau atsirado kelios problemos su pristatymu. „Tam tikri dalykai vyksta greičiau, kiti – lėčiau“.

Statybvietėje nuolatos vyksta darbai. Vieni maišo tinką, kiti šalina šiukšles. Gamachus mama vardu Nardos, kuri dirba statybvietėje išlieka rami: „Dabar gali pradėti lyti“, – sako ji ir rodo į stogus. Ką tik buvo baigtas statyti paskutinis trapecinės konstrukcijos stogas. Prieš metus su puse šioje vietoje matėsi tik pirmosios statybos užuomazgos, tačiau dabar tikslas yra jau visai čia pat.

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

Schulkinder teilen ein Buch
 

Betono maišyklė, diskinis pjūklas ir tuščiavidurės plytos: modernūs ateities sprendimai

Statybvietėje šviečia saulė, kartkartėmis praslenka debesys ir galima pasimėgauti gaivinančiu pavėsiu. Neseniai pasibaigė pamoka. Kaip ir kiekvieną dieną, Gamachu su draugais eina tiesiai į statybvietę. Studentai yra nuotaikingai pasitinkami, Gamachu dėdė parodo berniukams šiandieninį progresą.

Kinder
Baustelle

Jis maišo betoną – šį vaizdinį Kekero Jibat gyventojai yra įpratę matyti. Tačiau ši statybvietė vis tiek išlieka ypatinga: paprastai statoma naudojant molį. Namuose dažnai būna tvanku ir tamsu. Tačiau naujoji mokykla visa tai pakeis. Statybai naudojami diskiniai pjūklai ir betono maišyklės: su šia modernia įranga mokykla taps neįtikėtinu naujovės objektu.

Vietoj smėlio ir molio užpildymui buvo naudojamos tuščiavidurės plytos. Rezultatas: puiki oro cirkuliacija ir daug geresnis patalpų mikroklimatas lyginant su ankstesnėmis klasėmis.

Gamachu dėdė nusivalo prakaitą nuo kaktos: „Mes visi žinom šio darbo tikslą“, – sako jis. „Ši nauja mokykla padės įgyvendinti Gamachu svajonę mokytis ir tapti gydytoju“.

Iliustracijų sąrašas: „Žmonės-žmonėms“

Schulkinder im Unterricht
Informacija apie slapukus